pominkštis

póminkštis, -ė adj. (1) 1. I, Bsg gana minkštas, minkštokas: Balteglė yra póminkštė Vn. Varis – pominkštė ir greit dylanti medžiaga Vr. Tešlą padarė pominkštę Rm.

póminkščiai adv.: Tavo kūliai póminkščiai (palaidai) rišama Sld.

2. beveik be kalkių priemaišų: Mūsų pominkštis vanduo Kvr. 3. prk. gana lengvai perkalbamas: Póminkštis ir jis: kai jau labai ko užsimeti, išprašai Sb. 4. prk. kvailokas: Póminkštis toks žmoginas, vargas vienas Vn. Ans buvo mokytas vaikas, ale póminkštis Grd.